Ahmetas Selcukas Ilkanas paskelbė, kad labiausiai apgailestauja dėl savo motinos!

Poetas ir dainų autorius Ahmetas Selçukas İlkanas padarė stulbinančius pareiškimus apie savo motiną „YouTube“ programoje, kurioje jis buvo svečias. Ahmetas Selçukas İlkanas pirmą kartą kalbėjo apie savo skausmą sakydamas: „Yra liūdna mamos netekties istorija“. Poetas ir dainų autorius Ahmetas Selçukas İlkanas buvo šios savaitės Haber Bane programos svečias, kurį vedė Gökay Kalaycıoğlu. Ahmetas Selçukas İlkanas, kuris taip pat kalbėjo apie savo šeimą, labai paveikė visus tuo, ką jis pasakojo apie savo motiną.

İlkan pasakė:

„9 vaikų šeimoje esu 8-as. Aš esu vaikas. Mes buvome šeima su turtingomis svajonėmis prieš visą skurdą. Mano tėvas lankė pradinę mokyklą, bet mama niekada nelankė mokyklos. Mano broliai ir seserys galėjo lankyti tik pradinę mokyklą. Visos mano šeimos svajonės gulėjo ant mano pečių. Mano šeima sakydavo: „Bent Ahmetas Selçukas turėtų tai perskaityti“. Mano du vyresni broliai buvo kirpėjai, o tėvas iš pradžių dirbo fabrike, vėliau tapo viršininku. Mano brolis buvo Vokietijoje, tad kai baigiau vidurinę, nuėjau pas jį. Tais metais ir rašiau, ir studijavau architektūrą. Kai netekau mamos, paskutiniais metais palikau architektūros skyrių ir atvykau į Stambulą. Tada baigiau Stambulo universiteto Vokiečių kalbos ir literatūros fakultetą“.

Teigdamas, kad apgailestauja, kad nenusifotografavo su mirusia mama, menininkas sakė: „Mano tėvas norėjo, kad būčiau gydytoja, o mama – architektė. Į Berlyną išvykau išpildyti mamos svajonės. Yra liūdna mamos netekties istorija. Kai atėjau į stotį pakeliui į Vokietiją, mama mane apkabino ir pasakė: „Esu įžeistas ir įžeistas dėl jūsų. Ketinome kartu nusifotografuoti“, – sakė jis. Apleidau tai, nes maniau, kad ir mes padarysime pertrauką. Neištvėriau mamos ašarų, todėl pasakiau, kad kuo greičiau ateisiu ir pasiimsiu. Mano mama pasakė: „O jeigu mes daugiau nepasimatysime? Turiu tokį jausmą“, – sakė jis. Mano tėvas pasakė: „Zeynep, nenusimink Ahmeto. Nekalbėkime apie tokius dalykus“, – sakė jis. Deja, nuvykusi į Vokietiją, iš mamos negavau jokių laiškų. Girdėjau, kad mamą praradome dėl skausmingo tėčio skambučio. Visą gyvenimą patyriau šį skausmą. Turime tik nespalvotą nuotrauką, darytą jaunystėje.

Norėčiau, kad mano mama būtų ją mačiusi, kai buvau scenoje. Labai norėčiau nupirkti mamai dovaną Motinos dienos proga. Manau, kad tai vienas didžiausių veiksnių, stiprinančių mano požiūrį į poeziją. Didžiausias tėvų palikimas vaikams – meilė ir prisiminimai. Kai šie dalykai ateina į galvą, net žodžių neužtenka. Apibūdindami mane jie sako „atsiskyrimo poetas“. Tiesa, aš atmintinai žinau išsiskyrimus. Pralaimi žmonės geriau supranta gyvenimą ir myli. Tiesą sakant, aš esu nevykėlių, o ne atsiskyrimų poetas.