Ką sako Surah A'raf? Sura apibūdina tų, kurie neigia Allahą (swt), likimą.
įvairenybės / / April 03, 2023
Surah A'raf yra viena iš ilgiausių Korano surų. Skyriuje, kuris buvo atskleistas Mekos laikotarpiu, kalbama apie tarno likimą dėl arogancijos. Savo naujienose jums aprašėme skaistyklą, vadinamą aukštybei tarp dangaus ir pragaro. Čia yra visa informacija apie Surah Araf...
7 iš Korano, šventosios musulmonų knygos. Surah A'raf yra labai ilga sura, kurioje iš viso yra 206 eilutės. A'raf reiškia kalną tarp dangaus ir pragaro. Nors suros pradžioje paaiškinama, kad bendruomenės, kurioms buvo siunčiami pranašai, bus apklaustos, suros Vėliau Alachas (swt) atsiuntė daug pranašų į žemę, bet kaip kai kurios nukrypusios bendruomenės neigė tuos pasiuntinius. perduoda. Teigiama, kad šio proceso pabaigoje Allaho (swt) rūstybė nusileido ant netikinčių bendruomenių. Kiekvienas, kuris nuo pasaulio sukūrimo girdėjo pranašiškus apreiškimus, bus atsakingas už tai, ką pranašai pasakė, ir už knygas, kurias Alachas (swt) atsiuntė. Jei jie nepasirinks islamo, kuris yra tikroji religija, žmonės patirs didelių nuostolių. žiniosGalite sužinoti, kaip skaityti Surą A'raf ir jos vertimą į turkų kalbą.
Šventasis Koranas
Turkiška Suros A'raf deklamacija
Bismillahirrahmanirrahimas
1.Elif lam mim liūdna
2.Kitabün ünzile ileyke fe la yekün fi sadrike haracüm minhu li tünzira bihi ve zikra lil mu'mininin
3. İttebiu ma ünzile ileyküm mir rabbikum ve la tettebiu min dunihi awliya kallem ma tezekkerun
4.Ve kem min karyetin ehleknaha fe caeha be'suna beyaten ev hum kailun
5. Fe ma kane da'vahum iz caehum be'suna illa en kalu inna künna tironas
6. Fe le nes'elennellezine ursile ilehim ve le nes'elennel murselın
7. Fe le nekussanne alayhim bi ilmiv ve mak künna ğaibn
8. Veznü yevmeizinil hakk fe men sekulet mevazınıhu fe ülaike humül muflihun
9.Ve men haffet mevazüzuhu fe ülaikellezine hasiru enfusehum bima kanu bi ayatina yazlimun
10.Ve le kad mekkennakum fil erdı ve cealna leküm fiha meayiş kallem ma ačiū
11.Ve le kad halaknakum sümme savvernakum sümme kulna lil melaiketiscudu li ademe fe secedu illa demon lem yekum mines sacidin
12.Kale ma meneake ella tescüde iz emartük kale ene hayrum minhhalakteni min nariv ve halaktehu min tiyn
13. Kale fehbit minha fe ma yekunu taint en tetekebbera fiha fahruc inneke mines deaf
14. Tvirtovė enzırnı į yevmi yub'asun
15. Kale inneke minel munzarin
16. Kale fe bima Ağveytenı le ak'udenne lehum Sıratakel müstekıym
17. Sümme le atiyennehum mim bey eydihim ve min halfihim ve an eymanihim ve an schemailihim ve la tecidü ekserahüm şakirin
18.Kalehruc minha mez'umem medhura le men tebiake minhüm le emleenne hell minkum ecmeıyn
19. Or ademusk ente ve zevcükel heaven feküla min haysu şi'tüma ve la takraba secerate fe tekuna minez oppressor's
20. Fe delusional lehumeş satan li yübdiye lehuma mavuriye anhuma min sev'atihima ve kale ma nehakuma rabbüküma an hazihiş secerati illa en tekuna angeleyni ev tekuna minel halidin
21.Ve kasemehuma inni leküma le minen nasıhıyn
22.Fe dellahuma bi ğurur fe lemma zakaş şecerate bedet lehuma sev'atühuma ve tafika yahsifani alaihima miv verakil cenneh ve nadahuma rabbühuma elem enheküma an tilküemş secerati ve ekul leküma inneş satane leküma mano aduvum mubin
23. Kala rabbena zalemna enfusena ve il lem tagfir lena ve terhamna lenekunenne minel hasirin
24.Kalehbitu ba'duküm li bad'din adüvv ve leküm elephant erdı müstekarruv ve metaun ila hıyn
25. Kale fiha tahyevne ve fiha temutune ve menha tuhracun
26.Ya ben ademe kad enzelna aleyküm libasey yüvarı sev'atikum ve rüşev ve libasüt taqwa zalike hayr zalike min ayatillahi leallehum yezzekkerun
27. Ya me ademe la yeftinenkümüş šėtoniškas kema ahrace tėvų rojus yenziu anhuma libasehuma li yuriyehuma sev'atihima innehu yeraküm huve ve kabuluhu min haysu la teravnehum inna cealneş seyatiyne evyae lillezine la yu'minun
28.Ve iza fealu prostitutė kalu vecedna aleyha abaena ballahu emerana biha kul innallahe la ye'muru bil fahşa' e tekulune käihi ma la ta'lemun
29. Kul emera, Viešpats bil kisti ve ekiymu kūnas kulli masjid bedeeküm teudun
30. Ferikan heda ve ferikan hakka alaihimud dalaleh innehumut tehazus seyatiyne awliyae min dunillahi ve yahsebune ennehum muhtedun
31. Ya me ademe huzu zineteküm in kulli masjid ir jos pelenai vesrabu ve la tüsrifu innehu la yühibbül lavish
32.Kul men harrame zinetellahilleti ahrace li ibadih vet tayyibati miner rizk kul hiye lillezine amenu fil life halisatey yevmel kıyameh taip pat nufassilül ayati li kavmiy ya'lemun
33.Kul innema harrame rabbiyel fevahishe ma zahera minha ve ma betane wal isme wal bagye biğayril right ve en tüşriku billahi ma lem yünezzil bihi sultanev ve en tekulu sellehi ma la ta'lemun
34. Ve li kulli ummet's ecel fe iza cae eclühüm la yeste'hirunesaatev ve la yestakdimun
35. Ya me ademe imma ye'tiyennekum rusülüm minkum yekussune aleyküm ayat fe menitteka ve asleha fe la havfün alayhim ve la hum yahzenun
36. Vellezine kefzebu bi ayatina vestekberu anha ülaike ashabün nar hum fiha halidun
37.Fe men azlemü mimmeniftera allellahi kefiben ev kezebe bi ayatih ülaike yenalühum nesıybühum minel kitab even iza caethüm rusülüna yeteveffevnehum kalu eyne ma küntum ted'une min dunillah kalu dallu anna ve şehidu ala enfusihim ennehum kanu kafirin
38.Kaledhulu fi umemin kad halet min kablikum minel cinni vel insi fin granatas kullema dehalet ummetul leanet uhteha net ized daraku fiha cemian kalet uhrahüm li ulahüm rabbena haülai edalluna fe atihim azaben di'fem minen nar kale li kullin di'fuv ve lakil la ta'lemunas
39.Ve kalet ulahüm li uhrahüm fe ma kane leküm aleyna min fadlin fe zukul azabe bima küntum teksibun
40. İnnellezine ezzebu bi ayatina vestekberu anha la tüfettehu lehum ebvabüs semai ve la yedhulunel to heaven, net yelicel cemelü fi semmil hiyad and kefalike neczil nusikaltėlis.
41. Lehüm min hell mihadüv ve min fevkıhüm ğavaş ir taip pat necziz engėjas
42. Vellezine amenu ve amilus salihati la nuklifu nafsen illa vüs'aha ülaike ashab cenneh hum fiha halidun
43.Ve neza'na ma fi sudurihim min ğıllin tecri min tahtihimül enhar ve kalül hamdu lillahillezi hedana li haza ve mak kunna li nehtediye lev la en hedanellah le kad caet rusulu rabbina bil hakk ve nudu en tilkumul paradise uristumuha bima küntum ta'melun
44. Ve nada ashabül paradise ashaben nari en kad vecedna ma veadena rabbuna hakkan fe hel vecedtum ma veade rabbukum hakka kalu neam fe ezzene muezzinum beynehum el la'netullahi alez tironas
45.Ellezine yesuddune an sabilillahi ve yebğuneha ıveca ve hum bil ahirati kafirun
46.Ve beynehuma hijab ve allel a'rafi ricaluy ya'rifune kullem bisimahum ve nadev ashabel heaven en salaam aleykum lem yedhuluha ve hum yatmeun
47.Ve iza surifet ebsaruhum tilkae ashabin nari kalu rabbena la tec'alna reiškia, kad mūsų žmonės yra žiaurūs
48.Ve nada ashabül a'rafi ricaley ya'rifunehum bisımahüm kalu ma agna ankum cem'ukum ve mak kuntum testekbirun
49.E haulaillezine aksemtü la yenalühumullahü bi rahmeh üdhülül Cennete la havfün aleykum ve la entum tahzenun
50.Ve nada ashabun nari ashabun heaven en efidu aleyna minel mai ev mimma razekakumullah kalu innallahe harramehuma alel unbeliever
51.Ellezınettehazu dînehum lehvev ve leibev ve ğararthümül lifed earth fel yevme nensahüm kema nesu likae yevmihim haza ve ma kanu bi ayatina yechadun
52.Ve le kad ci'nahüm bi kitab fassalnahu a ilmin hudev ve merciel li kavmiy yu'minun
53.Hel yenzurune illa te'vileh yevme ye'tı te'vılühu yekulüllezine nesuhu min kablü kad caet rusülü rabbina bil hakk fe hel lena min şüfeae fe yeşfeu lena ev nüraddü fe na'mele ğayrallezi künna na'mel kad hasiru enfusehum ve dalle anhum ma kanu yefterun
54. İnne rabbekümullahüllezi halekas semavati vel erda fi sitteti eyyamin sümmesteva allel arşi yuğşil lelen nehara yachtlübühu hasısev veş şemse vel camera ven nücume müsehharatim bi emirh ela lehül folku wal emr tebarakallahü rabbül sfera
55. Ud'u rabbekum tedarruav ve hufyeh innehu la yühibbül mu'tedin
56.Ve la tufsidu fil erdi ba'de reyitiha ved'uhu havfev ve tamea inne rahmatallah karbüm minel muhsinin
57. Ir huvellezi yürsilür riyaha büşram beyne yedey ahmet even iza ekallet sehaben sikalen suknahü li beledi meyyitin fe enzelna bihil mae fe ahracna bihi min kullis semerat kekalike nuhricül mevta leallekum teekkerun
58. Vel beledüt tayyibu yahrucu nebatuhu bi iz rabbih vellezi habuse la yahrucu illa nekida kekalike nüsarrifül ayati li kavmiy yeşkurun
59.Le kad erselna nuhan ila kavmihi fe kale ya kavmı'büdullahe ma leküm min dievine ğayruh inni ehafü aleyküm azabe yevmin azym
60. Kalel meleü min tribe inna li nerake fi dalalim mubin
61. Kale ya people leyse bi dalaletüv ve lakinni rasulum mir rabbil alamin
62. Übelligukum risalati rabinas ir ensahu leküm ve a'lemü minellahi ma la ta'lemun
63.E ve acibtum en caeküm zikrüm mir rabbikum ve li tetteku ve leallekü turhamun
64. Fe ezzebuhu fe enceynahü vellezine meahu fil fulki ve ağraknellezine kefzebu bi ayatina innehum kanu kavmen amin
65.Ve ila adin ehahum huda kale ya kavmı'büdullahe malekum min diviinen ğayruh e fe la tettekun
66. Kalel meleüllezine keferu min tribe inna le nerake fi sefahetiv ve inna le nesunnuke minel kazibin
67. Kale ya people leyse bi sefahetüv ve lakinni rasulum mir rabbil alemin
68. Übelligukum risalati ponas ir ene leküm nasihun emin
69.E ve acibüm en caeküm zikrum mir rabbikum ala racülim minküm li yunzirakum vezkuru iz cealekum hulefae mim ba'di people of nuhiv ve zadekum dramblys bestah fezkuru alaellahi leallekum tuflihun
70.Kalu eci'tena li na'büdellahe vahdehu ve nezera ma kane ya'büdü abauna fe'tina bima teiduna in kunte mines sadikıyn
71. Kale kad vekaa aleyküm mir rabbiküm ricsüv ve ğadab e tucadilunen fi esmain semmeytümuha entum ve abaüküm ma nezzelellahü biha min sultan fenteziru inni meakum minel muntezırin
72.Fe enceynahü vellezine meahü bi rametim minna ve kata'na dabirallezine kefzebu bi ayatina ve ma kanu mu'mininin
73.Ve ila semude ehahum saliha kale ya kavmi'büdullahe malekum min diviinen ğayruh kad caetküm beyyinetum mir rabbikum hazihi tarkellahi lekum ateen fe zeruha te'kul fi erdullahi ve la temessuha vi suin fe ye'huzekum mano kančių ranka
74. Vezkuru iz cealeküm hulefae mim ba'di adiv ve bevveeküm elephant erdı tettehızune min sühuliha kutav ve tenhitunel cibale buyuta fezkuru alaellahi ve la ta'sev elephant erdi mufsid
75.Kalel meleül lezinestekberu min kavmihı lillezines tud'ıfu li men amene minhum eta'lemune enne saliham murselüm mir rabbih kalu inna bima ursile bihi mu'minun
76. Kalellezinestekberu inna billezı amentum bihi kafirun
77. Fe akarun nakate ve atev an emir rabbihim ve kalu ya salihu'tina bima teiduna in kunte minel murselın
78. Fe ehazethümür racfetü fe asbehu fi darihim casimin
79.Fe tawla anhüm va kale ya gentis le kad eblağtükum pranašystės valdovas ve nesahtü leküm ve lakil la tühibbunen nasıhıyn
80. Ir lutan iz kale li kavmihi ete'tunel fahişete ma sebekakum biha min ehadim minel alemin
81. İnneküm le te'tuner ricale sehvetem min dunin nisa' bel entum my people prodigal
82.Ve ma kane responsive kavmihı illa en kalu ahricuhum min karyetikum innehum ünasüy yetetahherun
83.Fe enceynahü ve ehlehu illemraetehu kanet minel ğabirın
84. Ve emtarna alaihim metara fenzur keyfe kane nusikaltėlio likimas
85.Ve ila medyene ehahum şüayba kale ya kavmı'büdullahe malekum min dievine ğayruh kad caetküm beyyinetum mir rabbiküm fe evfül keyle vel uzune ve la tebhasun nase wareehum ve la tüfsidu fil erdı ba'de remedialha zaliküm hayrul leküm in kuntum tikintysis
86. Ve la tak'udu bi kulli sirat tuidune ve tesuddune an sabilillahi men amene bihi ve tebğuneha ıveca vezkuru iz küntum kallen fe kesseraküm venzuru keyfe kane akıbetül mufsidin
87. Ve in kane taifetüm minkum amenu billezı ürsiltü bihi ve taifetül yü'minu fasbiru even yahkümallahü beynena ve huve hayrul Hakimin
88.Kalel meleüllezinestekberu min kavmihı le nuhricenneke ya şüaybü vellezine amenu meake min karyetina ev leteudunne fi milletina kale e ve lev künna karihin
89. Kadifterayna allallahi kesiben in udna fi milletikum ba'de iz neccanellahu minha ve ma yekunu lena en neude fiha illa ey yesahallahu rabbuna vesia rabbuna kulle sheikin ilme allallahi tawakkelna rabbeneftah beynena ve beyne gentis bil right ve ente hayrul Fatihayn
90.Ve kalel meleüllezine keferu min tribe le initteba'tum şüayben inneküm izel le hasirun
91. Fe ehazethümür racfetü fe asbehu fi darihim casimin
92.Ellezine kefzebu süayben ke el lem yagnev fihellezine kefzebu süayben kanu humul hasirin
93. Fe tawla anhüm ve akle ya people le kad eblağtükum risalati rabbi ve nesahtü leküm fe keyfe asa ala people of netikintys
94.Ve ma erselna fi karyetim min nebiyyin illa ehazna ehleha bil be'sai ved darrai leallehum yeddaraun
95. Sümme beddelna Mekanes seyyietil hasenete even afev ve kalu kad messe abaenad darraü ves serraü fe ehaznahüm bagtetev ve hum la yeş'urun
96.Ve lev enne ehlel kura amenu vettekav le fetahna alayhim berakatim mines semai vel erdı ve lakin kezebu fe ehaznahum bima kanu yexibun
97.E fe emine ehlül kura ey ye'tiyehüm be'süna beyatev ve Hüm naimun
98.E ve emine ehlül kura ey ye'tiyehum be'suna duhav ve hum yel'abun
99.E fe eminu mekrallah fe la ye'menü mekrallahi illel kavmül hasirun
100.E ve lem yehdi lillezine yersunel erda mim ba'di ehliha el lev neşaü esabnahüm bi zünubihim ve natbeu ala kulubihim fe hum la yesmeun
101.Tilkel kura nekussu aleyke min embaiha ve le kad caethüm rusülühum bil beyyinat fe ma kanu li yü'minu bima kefzebu min kabl izalike yachtbeullahü ala kulubil kafirin
102.Ve ma vecedna li ekserhim min ahd ve ev vecedna ekserahüm le fasikıyn
103. Sümme beasna mim ba'dihim musa bi ayatina ila fir'avne ve meleihi fe zalemu biha fenzur keyfe kane qibetül mufsid
104.Ir pilis musa ya fir'avnü inni rasulum mir rabbil alemin
105. Hakiykun ala el la ekule allallahi illel hakk kad ci'tumum bi beyyinetim mir rabbikum fe ersil meıye meı israıl
106.Kale in kunte ci'te bi eilėraštis fe'ti biha in kunte mines sadikayn
107.Fe elka asahü fe iza hiye sub'banum mubin
108.Ve nezea yedehu fe iza hiye beydaü lin ministras
109. Kalel meleü min tribe fir'avne inne haza le sahirun pirkimas
110. Ėjo o yuhricekum min erdikum fe maza te'murun
111. Prisiminkite Kalu ercih ve ehahu ir ersil dramblio medianą
112. Ye'tuke bi kulli saharin pirkinys
113.Ve caes seharatü fir'avne kalu inne lena le ecran in künna nahnül ğalib
114. Kale neam ve innekum le minel mukarrab
115. Kalu ya musa imma en tülkiye ve imma en nekune nahnül Mülkıy
116.Kale elku fe lemma elkav seharu a'yünen nasi vesterhebuhum ve cau bi sihrin azym
117. Ir evhayna ila musa en elki asak fe iza hiye telkafu ma ye'fikin
118. Fe vekaal hakku ve betale ma kanu ya'melun
119.Fe gülibu hunalike venkalebu kurčias
120. Ir ülkıyes seharatu sacidin
121.Kalu amenna bi rabbil alamin
122. Rabinas Mozė ir Aronas
123.Kale fir'avnü amentüm bihi kable en azene leküm inne haza le mekrum mekertümuhü dramblys medinet li tuhricu minha ehleha fe sevfe ta'lemun
124.Le ükattıanne eydiyeküm ve ercüleküm min hilafine sümme le üsallibenneküm ecmeıyn
125. Kalu inna ila rabbina darbolibun
126. Ve ma tenkmü minna illa en amenna bi ayati rabbina lemma caetna rabbena efriga aleyna sabrav ve taeffena muslimin
127.Ve kalel meleü min genties fir'avne e etezru musa ve kavmehu li yufsidu elephant erdi ve yezerake ve alihetek kale senukattilü ebnaehum ve nestahyi nisaehum ve inna fevkahüm kahirun
128.Kale musa li kavmihisteıynu billahi vasbiru innel erda lillah yurisüha mey yeşau min ibadih wal qibetu lil mutekiyn
129.Kalu uzina min kabli en te'tiyena ve mim ba'di ma ci'tena kale asa rabbüküm ey yühlike adüvveküm ve yestahlifeküm fil erdı fe yenzura keyfe ta'melun
130.Ve le kad ehazna ale fir'avne bis sine ve naksım mines semerati leallehum yezzekkerun
131.Fe iza caethümül hasenetü kalu lena hazih ve in tüsıbhum seyyietüy yettayyeru bi musa ve meme meah e la innema tairuhum indellahi ve lakinne ekserahüm la ya'lemun
132.Ve kalu mehma te'tina bihi min aytil li tesharana biha fe ma nahnu lek bi mu'mininin
133.Fe erselna alaihimut tufane vel cerade vel kummele ved dafadia ved nesakyk ayatim mufessalatin festekberu ve kanu mano tauta mano nusikaltėlis
134.Ve lemma vekaa alaihim riczü kalu ya mused'u lena rabbeke bima ahide indexe in kefte annar ricze le nü'minenne stain ve le nürsilenne meake ben israel
135. Felemma kesefna anhumur ricze to ecelin hum baliguhu iza hum yenkusun
136.Fentekamna minhüm fe Ağraknahüm dramblys Yemmi bi ennehum kefzebu bi ayatina ve kanu anha ğafilin
137.Ve evrasnel kavmellezine kanu yüstad'afune meşarikal erdı ve meğaribehelletı barakna fiha ve temmet kalimatu rabbikel husna ala bani israel bima saberu ve demmerna ma kane yesneu fir'avnü ve kavmühu ve ma kanu ya'rishun
138.Ve cavezna bi me israilel bahra fe etev ala kavmiy ya'küfune ala asnamil lehum kalu ya musec'al lena ilahen kema lehum aliheh kale innekum kavmun techelun
139. İnne haülai mübberum ma hum fihi ve superstition ma kanu ya'melun
140. Kale Eğayrallahi ebıyküm ilahev ve huve feddalekum ale alem
141.Ve iz enceynakum min ali fir'avne yesumunekum suel azab yukattilune ebnaeküm ve yestahyune nisaeküm ve fi zalikum belaüm mir rabbikum aziym
142. Ir vaadna musa selasine leyletev ve edenmnaha bi asrin fe temme mikatu rabbihi erbeiyne leyleh ve kale musa li ehıyhi harunahlüfni fi tribe ve aslıh ve la tettebı' sabilel mufsid
143.Ve lemma cae musa li mikatina ve kelemehu rabbühu kale rabbi erini enzir ileyk kale len teran ve lakininzur ilel cebeli fe inistekarra Mekanehu fe sevfe teran felemma tecella rabbühu lil cebeli cealehu dekev ve harra musa saıka felemma efaka kale subhaneke tübtü ileyke ve eneleşül tikintysis
144.Kale ya musa innistafeytüke alen nasi bi risalati ve bi kalam fe huz ma ateytüke ve küm mineş şakirin
145.Ve ketebna lehufil elvahı min kulli sey'im mev'izatev ve tefsylel li kulli sey' fe huzha bi Güçlüv ve'mur kavmeke ye'huzha bi ahseniha seürıküm daral fasikıyn
146.Seasrifü an ayatyellezine yetekebberune fil erdı biğayril hakk ve iy yerav kulle ayti la yü'minu biha ve iy yerav sebıler rushdi la yettehizuhü sebıla ve good placeav sabilel ğayyi yettehizuhu sebıla zalike bi ennehüm zebu bi ayatina ve kanu anha ğafilin
147.Vellezine kefzebu bi ayatina ve likail ahirati buveinė a'malühüm hel yuczevne illa ma kanu ya'melun
148.Vettehaze people musa mim ba'dihı min huliyyihim iclen cesedel lehu huvar e lem yerav ennehu la loadellimühüm ve la yehdıhim sebila ittehazuhu ve kanu tironas
149. Ve lemma sukita fi eydihim ve raev ennehül kad dallu kalu leil lem yerhamna rabbuna ve Yağır lena lenekunenne minel hasirin
150.Ve lemma racea musa ila kavmihı ğadbane esifen kale bi'sema halaftumunu mim ba'dı e extremetum emra rabbikum ve elkal elvaha ve ehaze bir ra ehiyhi yecurrühu ilayh kalebne umme innel kavmestad'afuni ve kadu yaktuluneni fe la tusmit biyel a'dae ve la
151.Kale rabbaghfir li ve li ehiy ve edhılna fi rahimike ve ente erhamür womb
152. İnnellezinet tehazül icle seyenalühum ğadabüm mir rabbihim ve zilletün fil lifed earth ir panašios neczil mufterin
153. Vellezine amilus seyyiati sümme tabu mim ba'diha ve amenu inne rabbeke mim ba'diha le ğafurur rahıym
154. Ve lemma sekete am musel ğadabü ehazel elvah ve fi nüshatiha hudev ve rahmatül lillezine hum li rabbihim yerhebun
155. Vahtara musa kavmehu seb'ıyne racülel li mikatina felemma ehazethümür racfetü kale rabbi lev şi'te ehlektehum min kablü ve iyyay e tühlikuna bima feales süfehaü minna in hiye illa fitnetük tudıllü biha men teşaü ve tehdı men teşa' ente veliyyüna fağfir lena verhamna ve nete hayrul tavo elgeta
156. Vektüb lena fi hazihid world hazenetev ve fil ahirati inna hudna ileyk pilis kankina usuybu bihi men esha've Mercy vesiat kulle sey'fe seektübüha lillezine yettekune ve yü'tunez intelligence vellezine hum bi ayatina yu'minun
157.Ellezine yettebiuner rasulen nebiyyel ummiyyellezi yecidune mektuben indehum fit torah vel incili ye'murum bil ma'rufi ve yenhahum anil munkeri ve yühıllü lehümt tayyibati ve yuharrimü 'alaihimül habaise ve yedau anhüm israhüm vel lâlelletı kanet amenu bihi ve azzeruhü ve nesaruhu vetteveun nurallezi ünzile meahu ülaike humül muflihun
158.Kul ya eyyühen nasu innı rasulullahi ileyküm cemaanillezi lehu mulküs semavati vel ard la ilahe illa Hüve yuhyi ve yumitü fe aminu billahi ve rasulihin nebiyyil ummiyyellezi yü'minü billahi ve kalimati vettebiuhu leallekum grasino
159.Ve min gentis musa ummatüy yehdune bil right ve bihi ya'dilun
160. Ir kat'nahumusnetey ashrate esbatan umema ve evhayna to musa izisteskahü kavmühu enıdrib bi asakel hacer fembeceset minhüsneta ashrata mirror ka alime kullü ünasim meşrabehum ve zallelna alaihimul ğamame ve enzelna alayhimül menne ves selva kulu min tayyibati ma razaknakum ve ma zalemuna ve lakin kanu enfusehum vasara
161.Ve iz kıyle lehümüskunu hazihil kayete ve külu minha haysü şi'tum ve kulu kulu hittatüv vedhulül babe sücceden nağfirlekum hatıy'atikum senezidül muhsinin
162.Fe beddelellezine zalemu minhüm kavlen ğayrallezi kıyle lehum fe erselna alayhim riczem mines semai bima kanu yazlimun
163. Ves'elhüm anil karyetilletı kanet hadıratel bahr iz ya'dune fis sebti iz te'tihim hıytanühüm yefsukun sevtihim şürraav ve yevme la yesbitune la te'tıhim izalike nebuhum bimaun
164.Ve iz kalet ummatum all minhum lime teizune kavmenillahu muhliküh ev muazzibuhum azaben sedida kalu ma'ziraten illa rabbikum ve leallehum yettekun
165.Felemma nesu ma zükkiru bihi enceynellezine yenhevne anis sui ve ehaznellezine zalemu bi azabim beisim bima kanu yefsukun
166. Felemma atev amma nuhu anhu kulna lehüm kunu karadetem hasiın
167.Ve iz teezzene rabbüke le yeb'asenne alaihim ila yevmil Doomsday meyyesumuhum suel torment inne rabbeke le serıul ıkab ve innehu le ğafurur rahıym
168.Ve kat'nahum elephant erdi umema minhümüs salihune ve minhum dune zalike ve belevnahum bil hasenati ves seyyiati leallehum yarciun
169.Fe įpėdinis mim ba'dihim hayfüv verisul užrašas ye'huzune tarp lazdyno edna ve yekulune se yuğferulena ve iy ye'tihim aradum mislühu ye'huzuh e lem yu'haz alaihim misakul knyga el la yekul tai hi illel hakka ve derasu ma fih ved darul ahiratu hayrul lillezine yettekun e fela ta'kulun
170.Vellezine yümessikune bil knyga ir ekamus salah inna la nüdıy'u ecral muslihıyn
171.Ve iz netaknel cebel fevkahüm keennehu zulletüv ve zannu ennehu vakium bihım huzu ma ateynakum bi cucuv vezkuru ma fihi leallekum tettekun
172.Ve iz ehaze rabbüke mim me ademe min zuhurihim zurriyyetehum ve Eşhedehum ala enfusihim elestü bi rabbikum kalu bela şehidna en tekulu yevmel doomsday inna künna an haza ğafilin
173.Ev tekulu innema Eşrake abauna min kablü ve künna zürriyyetem mim ba'dihim e fetühliküna bima fealel mubtilun
174. Ir taip pat nufessilul ayat ve leallehum yarciun
175. Vetlü alaihim nebeellezi ateynahu ayatina feneseleha minha fe etbeahhus satan fe kane minel ghavin
176.Ve lev şi'na le rafa'nahu biha ve lakinnehu ahlede ileler vettebea hevah fe meselühu ke meselil kelb in tahmil alay yelhes ev tetrukhü yelhes zalike meselül kavmillezine kefzebu bi ayatina faxusil kassa leallehum yetefekkerun
177.Sae Konunil kavmullezine kefzebu bi ayatina ve enfusehum kanu yazlimun
178. Mey yehdillahu fe huvel mühtedi ve mey yudlil fe ülaike humül hasirun
179.Ve le kad zera'na li to hell kesıram minel cinni vel insi lehum kulubül la yefkahune biha ve lehum a'yünül la yübsırune biha ve lehum azanül la yesmeune biha ülaike kel en'ami bel hum edall ülaike humül gafilun
180. Ve lillahil esmaül husna fed'uhu biha ve zerullezine yülhidune fi esmail seyüczevne ma kanu ya'melun
181.Ve mimmen halakna ummatüy yehdune bil hakku ve bihi ya'dilun
182.Vellezine kefzebu bi ayatina senestdricühum min haysu la ya'lemun
183. Ir umli lehum inne keydı tekstas
184.E ve lem yetefekkeru ma bi sahibihim min cinneh in huve illa nezırum mubin
185.E ve lem yenzuru fi melekutis semavati vel erdı ve ma halakallahü min sey'iv ve en asa ey yekune kadikterabe ecelühüm fe bi eyyi hadîm ba'dehu yüminun
186. Mey yudlilillahu fe la hadiye leh ve yezeruhum fi tuğyanihim ya'mehun
187.Yes'eluneke anis valanda eyyane mursaha kul innema ilmüha ınde rabbı la Yücellıha lilzamanha illa hu sekulet fis semavati vel ard la te'tiküm illa bagteh yes'eluneke keenneke hafiyyün anha kul innema ilmüha indallahi ve lakinne ekseran nasi la ya'lemun
188. Kul la emlikü li nafsi nef'av ve la darran illa ma şaellah ve lev kuntü a'lemul ğaybe lesteksertü minel hayr ve ma messeniyes suü ine illa nezıruv ve Beşırul li kavmiy yü'minu
189.Hüvellezi halekakum min nafsiv vahıdetiv ve ceale minha zevceha li yesküne ileyha felemma teğaşşaha hamelet hamlen lightly fe merrat bih felemma eskalet deavellahe rabbehuma lein ateytina salihal lenekunenne mineş tavo mokinys
190. Felemma atahuma salihan ceala lehu şürakae fima atahuma fe talellahu amma yüşrikun
191.E yüşrikune mal la yahlüku sey'ev ve hum yuhlekun
192.Ve la yestetuy'une lehum nasra v ve la enfüsehum yensurun
193.Ve in ted'uhum ilel Hüda la yettebiuküm sevaün aleyküm e deavtümuhüm em entümu samitun
194. İnnellezine ted'une min duillahi ıbadün emsalüküm fed'uhum felyestecıbu leküm in kuntum sadikıyn
195.E lehüm erculüy yesmeune biha em lehum eydiy yebtusune biha em lehum a'yunuy yubsirune biha em lehum azanüy yesmeune biha kulid'u şürakaeküm sümme kiduni fela tunzrun
196. İnne veliyyiyallahüllezı nezelel užrašas ir huve yetevelles salihıyn
197.Vellezine ted'une min dunihi la yestetıy'une nasraküm ve la enfüsehum yensurun
198.Ve in ted'uhum ilel Hüda la yesmeu ve terahüm yenzurune ileyke ve hum la yübsırun
199. Huzil afve ve'mur bil urfi ve a'rid anil ignorant
200.Ve imma yenzeganneke mineş satanic nezgun festeiz billah innehu semiun buy
201. İnnellezınettekav iza messehum taifüm mineş satani tezekkeru fe paaiškinti mubsırun
202. Ir Ihvanühum Yemüddunehum Fil ğayyi thumme
203.Ve iza lem te'tihim bi ayatin kalu lev lectebeyteha kul innema ettebiu ma yuha ileyye mir rabbi haza besairu mir rabbikum ve hudev ve rahmatül li kavmiy yu'minun
204.Ve iza kurieel koran festemiu lehu ve ensitu leallekum turhamun
205. Vezkür rabbeke fi nefsike tedardruav ve hiyfetev ve dunel buckthorn minel gafilin
206. İnnellezine in rabbike la yestekbirune an ibadatihi ve yusebbihune hu ve lehu yescudun
SUSIJUSIOS NAUJIENOSAr leidžiama skaityti maldas ir suras be wudu? Ar galima imti rožinį be apsiprausimo? Dhikr atidengta galva...
Surah A'raf turkiška reikšmė:
1.Elif Lam Mim Sad.
2. Tai knyga, kuri jums atsiųsta, kad galėtumėte ja perspėti (žmones) ir kaip įspėjimas tikintiesiems. Dėl to daugiau problemų jūsų krūtinėje.
3. Sekite tuo, ką jums apreiškė jūsų Viešpats. Nepalikite jo ir sekite kitus draugus. Kaip mažai jūs gaunate patarimų!
4. Mes sunaikinome daug šalių. Mūsų bausmė atiteko jiems miegant naktį arba ilsintis dieną.
5. Kai juos aplankė Mūsų kančia, jie neturėjo ką pasakyti, kaip tik pasakyti: "(Mes to nusipelnėme.) Iš tiesų, mes buvome nusikaltėliai".
6. Būtinai paklausime tų, kuriems buvo siunčiami pranašai. Žinoma, mes paklausime pranašų.
7. Mes tikrai jiems paaiškinsime (ką jie padarė) visapusiškai išmanydami. Nes mes nesame toli nuo jų.
8. Tą dieną dera pasverti poelgius. Kieno atlygis yra didesnis nei tie, kurie pasieks išgelbėjimą.
9. Bet tie, kurių atlygis lengvas, yra tie, kurie praranda save dėl savo neteisybės mūsų eilėms.
10. Mes suteikėme tau galią ir galią žemėje. Ten taip pat sukūrėme jums daug pragyvenimo galimybių. Bet kaip mažai tu esi dėkingas!
11. Mes tikrai jus sukūrėme. Tada mes tave suformavome. Tada angelams pasakėme: „Nusilenk Adomui“. Visi, išskyrus velnią, pagarbiai nusilenkė. Jis nebuvo iš tų, kurie pagarbiai nusilenkė.
12. Alachas pasakė: "Kas neleido jums nusilenkti, kai aš jums įsakiau?" sakė. (Jis pasakė) „Aš geresnis už jį. Nes tu mane sukūrei iš ugnies. Ir tu jį sukūrei iš purvo“.
13. Alachas pasakė: „Dabar nusileisk iš ten. Nes ne tavo vieta ten būti arogantiškam! Išeik dabar! Nes tu esi vienas žemiausių“.
14. Šėtonas pasakė: "(Tada) duok man laiko iki tos dienos, kai žmonės prisikels."
15. Alachas pasakė: "Tu esi vienas iš tų, kuriems duotas laikas".
16. Šėtonas pasakė: "(Tada) mainais už tai, kad mane erzino, prisiekiu, kad tikrai sėsiu ant jūsų tiesaus kelio, kad juos suklaidinčiau."
17 Tada aš pasalsiu juos priešais, už jų, iš dešinės ir iš kairės, ir jūs nerasite daugumos jų dėkingų.
18. Alachas pasakė: „Išeik iš ten sugėdintas ir išvarytas. Ir kas iš jų seks paskui tave, aš visus įvesiu į pragarą“.
19. „O Adomas! Tu ir tavo žmona likite danguje. Valgyk kur nori. Bet nesiartink prie to medžio. Priešingu atveju būsite tarp nusikaltėlių“.
20. Tada velnias sušnibždėjo jiems, kad atidarytų savo privačias dalis, kurios buvo paslėptos nuo jų, ir tarė: Sakydamas: „Tavo Viešpats atsiuntė tau šį medį tik tam, kad netaptum angelu ar amžinuoju medžiu (rojuje). uždrausta“.
21 Ir jis prisiekė: "Iš tiesų, aš esu vienas iš tų, kurie jums pataria".
22. Tokiu būdu jis juos apgavo ir įtraukė į draudimą. Kai jie paragavo medžio, jiems pasirodė privačios dalys. Jie iškart ėmė dangstytis rojaus lapais. Jų Viešpats jiems tarė: „Ar aš jums neuždraudžiau šito medžio? Ar aš nesakiau tau, kad velnias tau yra atviras priešas?
23. Jie pasakė: „Viešpatie mūsų! Mes patys save persekiojome. Jei mums neatleisite ir mūsų pasigailėsite, mes tikrai būsime tarp pralaimėjusiųjų“.
24. Alachas pasakė: „Nusileiskite kaip vienas kito priešai. Žemėje galite gyventi ir džiaugtis iki tam tikro laiko".
25. Alachas pasakė: "Tu ten gyvensi, ten mirsi ir būsi iš ten iškeltas (teismo diena).
26. O Adomo sūnūs! Mes davėme jums drabužių privačioms dalims uždengti ir drabužius papuošti. Kalbant apie taqwa drabužius (nebijoti Alacho), tai yra geriau. Šie (drabužiai) yra Alacho gailestingumo ženklas. Galbūt jie pasinaudos patarimais (taigi mes juos davėme žmonėms).
27. O Adomo sūnūs! Neleisk velniui tavęs apgauti, kaip jis išvedė tavo tėvus iš rojaus, nuplėšdamas iš jų drabužius, kad atvertų jiems asmenines dalis. Nes jis ir jo giminė mato tave iš ten, kur tu jų nematai. Be abejo, mes padarėme velnius draugais tų, kurie netiki.
28. Kai jie padaro bjaurų poelgį, jie sako: "Mes radome ant jo savo protėvius, ir Alachas mums įsakė tai padaryti". Pasakykite: „Iš tiesų, Alachas neįsako bjaurių darbų. Ar tu svaidi ant Allah dalykų, kurių nežinai?
29. Sakyk: „Mano Viešpats įsakė teisingumą. Nukreipkite veidus (į jį) į kiekvieną nusilenkimą. Garbinkite Alachą, paversdami savo religiją tik Jam. Jūs sugrįšite (vėl), kaip Jis sukūrė jus pradžioje“.
30. Alachas kai kuriems iš jų vadovavo, o kai kurie nusipelnė nuklysti. Nes jie velnius paėmė draugais, o ne Allah. Jie taip pat manė, kad eina teisingu keliu.
31. O Adomo sūnūs! Kiekvienoje mečetėje apsirenkite puošmeną (apsirenkite gražiai ir švariai). Valgykite, gerkite, bet nešvaistykite. Nes jis nemėgsta tų, kurie švaisto.
32. Pasakykite: "Kas uždraudė puošnumą ir švarų maistą, kurį Alachas sukūrė savo tarnams?" Pasakykite: „Jie skirti tikintiesiems šio pasaulio gyvenime. Paskutinio teismo dieną jis skirtas tik jiems. Čia mes aiškiname eilutes po vieną žmonėms, kurie žino“.
33. Sakyk: „Mano Viešpatie, aš neradau jokių nuodėmės, neteisėtos agresijos, atviro ir slapto poelgio ar nuodėmės įrodymų. Draudžiama su Allah sieti ką nors, ko Jis neatsiuntė, ir sakyti apie Alachą tai, ko nežinai. padarė."
34. Kiekviena tauta turi tam tikrą laiką. Kai ateina jų laikas, jie negali nei akimirką atsilikti, nei prasibrauti.
35. O Adomo sūnūs! Ir kas vengia Allaho ir taiso savo būklę, jiems nebus jokios baimės, jei tarp jūsų bus pranašų, kurie jums pasakys apie mano eilutes. Jie taip pat nenusimins.
36. O tie, kurie neigia Mūsų eilutes ir yra įžūlūs jomis sekti, jie yra pragaro gyventojai. Jie ten liks amžinai.
37. Kas yra neteisingesnis už tuos, kurie sugalvoja melą prieš Allahą arba neigia Jo apreiškimus? Čia jie pasieks savo knygos dalį (jiems parašyta gyvybė ir pragyvenimas). Galiausiai, kai mūsų angelų pasiuntiniai atėjo pas juos paimti jų sielų, jie paklausė: „Kur yra tai, ką jūs garbinate be Alacho? jie sako. Jie sako: „Jie mus paliko ir dingo“, ir liudija prieš save, kad yra netikintys.
38. Alachas sako: "Įeik į ugnį kartu su džinais ir tautomis, kurios mirė prieš jus". Kiekviena bendruomenė keikia savo bendražygį (kuriuo jis pasekė ir nuklydo). Galiausiai, kai visi ten buvo susirinkę, tie, kurie juos sekė, pasakė tiems, kurie juos vedė: „Viešpatie! Jie mus suklaidino. Jie sako: „Duok jiems dar vieną ugnies kančią“. Alachas sako: „Kiekvienas iš jūsų patiria dvigubą kančią. Bet tu nežinai“.
39. Pirmasis pasakė antrajam: „Tu neturi pranašumo prieš mus. Taigi paragaukite bausmės už tai, ką uždirbote“.
40. Tiems, kurie neigia Mūsų eilutes ir negali įžūliai sekti tomis eilėmis, tiems dangaus vartai nebus atverti. Jie negalės patekti į rojų, kol kupranugaris neprasis pro adatos ausį! Taip baudžiame nusikaltėlius.
41. Jiems yra čiužinys nuo pragaro ugnies, o virš jų yra užvalkalai pragaro ugnies. Taip mes baudžiame nusikaltėlius.
42. Kalbant apie tuos, kurie tiki ir daro gerus darbus – mes užkrauname žmogų tik tuo, ką jis gali sau leisti – jie yra Rojaus gyventojai. Jie ten amžinai.
43. Mes pašalinome iš jų širdžių visa, kas buvo neapykantos vardu. Po jais teka upės. „Šlovė Alachui, kuris mus atvedė į tai. Jei ne Alachas mus vestų, nebūtume buvę vadovaujami. Iš tiesų, mūsų Viešpaties pranašai atnešė mums tiesą“. Jiems bus pasakyta: „Čia yra rojus, kurio paveldėtoju jūs tapote dėl to, ką padarėte (gerų darbų)! tai vadinama.
44. Rojaus žmonės sakys pragaro žmonėms: „Mes radome teisingą tai, ką mūsų Viešpats mums pažadėjo. Ar jūs taip pat radote teisingą savo Viešpaties pažadą?" Jie sako „taip“. Tada vienas pranešėjas iš jų pasakė: "Alacho prakeiksmas yra ant engėjų!" jis skambina.
45. Jie yra tie, kurie trukdo Alacho keliui ir nori, kad jis atrodytų kreivas ir prieštaringas. Jie yra tie, kurie neigia Pomirtinį gyvenimą.
46. Tarp dviejų (dangaus ir pragaro) yra keletas vyrų ant A'rafo sienos. Jie pažįsta visus dangaus ir pragaro žmones iš savo veidų. Rojaus gyventojams "Sveiki jums!" jie skambina. Jie dar nepateko į dangų, bet tikisi.
47. Kai jų akys bus nukreiptos į pragaro žmones, jie sakys: „Viešpatie mūsų! Nedaryk mūsų su žiauriais žmonėmis“.
48. Arafo žmonės taip pat šaukiasi kai kurių vyrų, kuriuos pažįsta iš veido, ir sako: „Nei jūsų gausa, nei jūsų arogancija jums nieko gero nedavė!
49 Ar tai tie, kuriems prisiekei, kad 'Allahas jų nepasigailės'? (Tada atsigręžiama į Rojaus žmones) „Nagi, įeik į rojų. Jūs neturite baimės. Jūs nenusiminsite“, – sako jie.
50. Pragaro žmonės taip pat šauks Rojaus žmones: "Prašau, užpilkite šiek tiek vandens arba maisto, kurį Dievas jums davė." Jie sako: „Iš tiesų, Alachas uždraudė juos netikintiesiems“.
Surah Araf deklamavimas – Surah Araf vertimas, turkiška reikšmė, arabų rašymas, dorybė ir aiškinimas
51. Savo religiją jie laikė žaidimu ir pramoga, o pasaulietis gyvenimas juos apgavo. Kaip jie pamiršo, kad pasieks šią dieną, ir nuolat neigė Mūsų ženklus, taip mes pamiršime juos šiandien.
52. Mes tikrai atnešėme jiems knygą, kurią mes sąmoningai paaiškinome, kaip vadovą ir gailestingumą žmonėms, kurie tiki.
53. Jie tik laukia Korano rezultato (aiškinimo) (sako: „Pažiūrėsim!“). Tą dieną, kai ateis jo paskelbtas rezultatas, tie, kurie anksčiau jį pamiršo, sakys: „Tikrai mūsų Viešpaties pranašai atnešė tiesą. Ar dabar yra mūsų užtarėjų, kad jei jie mus užtaria arba jei esame sugrąžinti (į pasaulį), darytume kitaip, nei padarėme?" Iš tiesų, jie patys save skriaudė. O (stabai), kuriuos jie sukūrė (kaip dievai), juos apleido ir dingo.
54. Tikrai tavo Viešpats yra tas, kuris sukūrė dangų ir žemę per šešias dienas (šešias fazes) ir buvo pastatytas ant sosto, naktį, kuris įtraukė save į dieną, kuri be galo seka jį, ir sukūrė saulę, mėnulį ir visas žvaigždes pagal savo įsakymą. yra Dievas. Saugokitės, tiek kurti, tiek įsakinėti priklauso tik Jam. Šlovė Alachui, pasaulių Viešpačiui.
55. Melskis savo Viešpačiui nuolankiai ir nuoširdžiai. Nes Jis nemėgsta nusikaltėlių.
56. Nedaryk piktadarystės žemėje ją sutvarkius. Melskitės Allah su baime (jo bausme) ir viltimi (dėl Jo gailestingumo). Be abejo, Alacho gailestingumas yra labai artimas tiems, kurie daro gera.
57. Jis yra Tas, kuris siunčia vėjus kaip džiugią žinią prieš savo gailestingumą. Galiausiai, kai vėjai neša sunkius debesis, Mes siunčiame juos į negyvą žemę (prikeliame) ir siunčiame ten vandenį. Tada su juo išnešame visokius vaisius. Taip mes iškelsime mirusiuosius. Galbūt jūs galvojate su pamoka.
58. Viešpačiui leidus, geros ir palankios žemės augalas auga gausiai ir derlingas. O iš to, kas (dirvožemis) bloga ir netinkama, išaugs tik nenaudingas augalas. Taip Mes skirtingai paaiškiname eilutes žmonėms, kurie bus dėkingi.
59. Mes pasiuntėme Nojų kaip pranašą savo žmonėms, ir jis pasakė: „O mano tauta! tarnauti Dievui. Tau nėra kito dievo, išskyrus Jį. Be abejo, bijau, kad tau bus skirta puiki diena“.
60. Žymūs jo žmonių žmonės sakė: "Mes matome, kad jūs aiškiai klystate".
61. (Nojus) jiems pasakė: „O mano tauta! Jokių nesklandumų neturiu. Atvirkščiai, aš esu pranašas, siųstas Pasaulių valdovo.
62 Aš perduodu jums savo Viešpaties apreiškimus ir patariu. Aš žinau dalykus, kurių jūs nežinote iš Alacho apreiškimo“.
63. Ar nustebote, kad iš jūsų Viešpaties per vyrą iš jūsų atėjo jums priminimas (apreiškimas ir perspėjimas), kad jis jus įspėtų ir kad jūs išvengtumėte Alacho ir pasigailėtumėte?
64. Tada jo žmonės jį išsižadėjo. Mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo su juo laive. Ir mes nuskandinome tuos, kurie neigė Mūsų ženklus. Nes jie buvo akli žmonės.
65. Ir Ado žmonėms Mes pasiuntėme jų brolį Hudą kaip pranašą. Jis tarė jiems: „O mano tauta! tarnauti Dievui. Tau nėra kito dievo, išskyrus Jį. Ar negalvosite nepaklusti Allahui?"
66. Tie, kurie netikėjo tarp jo tautos žymių žmonių, sakė: „Iš tiesų, mes matome jus, kai trūksta supratimo. Mes tikime, kad tu turi būti vienas iš melagių“.
67. Hudas pasakė: „O mano žmonės! Aš neturiu psichikos trūkumų. Atvirkščiai, aš esu pranašas, siųstas pasaulių Viešpaties“.
68 Aš perduodu jums tai, ką mano Viešpats apreiškė. Aš esu jums patikimas patarėjas“.
69 „Ar nustebote, kad jūsų Viešpaties per vyrą tarp jūsų atėjo jums priminimas (apreiškimas ir įspėjimas), kad jus įspėtų? Prisiminkite, kad Alachas pakeitė jus po Nojaus žmonių ir padarė jus stipresniu iš prigimties. Atsimink Alacho palaiminimus, kad tau pasisektų“.
70. Jie sakė: „Ar atėjai pas mus, kad galėtume garbinti Allah vieną ir palikti tai, ką garbino mūsų protėviai? Užtraukite mums kančias, kuriomis mums grasinate, jei esate teisus".
71. Hudas pasakė: „Dabar tave užklupo tavo Viešpaties bausmė ir pyktis. Ar ginčijatės su manimi dėl kai kurių vardų (netikrų dievų), kuriems Alachas neatsiuntė jokių įrodymų, bet kuriuos sugalvojote jūs ir jūsų tėvai? Taigi palaukite (tai atsitiks ir jums)! Aš esu iš tų, kurie laukia kartu su tavimi!
72. Po to mes jį ir tuos, kurie su juo, išgelbėjome iš mūsų malonės. Nupjovėme šaknis tų, kurie neigė Mūsų ženklus ir netikėjo.
73. Tamudo žmonėms Mes išsiuntėme jų brolį Salį kaip pranašą. Jis pasakė: „O mano tauta! tarnauti Dievui. Tau nėra kito dievo, išskyrus Jį. Iš tiesų, jūsų Viešpats jums atnešė aiškų įrodymą (kad aš esu pranašas). Štai šis Alacho kupranugaris kaip stebuklas tau... Tegul valgo ir geria Alacho nuosavybėje. Nedaryk jam jokios žalos. Priešingu atveju jus užklups skausmingos kančios“.
74 Atsiminkite, kad po Ado žmonių Alachas paskyrė jus į jų vietą ir apgyvendino žemėje. Jūs statote dvarus žemės lygumose, raižote kalnus ir statote namus. Dabar atsimink Alacho palaiminimus ir nekelk sumaišties žemėje darydamas piktadarystę“.
75. Arogantiški jo žmonių aukštieji asmenys klausė netikinčiųjų: "Ar jūs (tikrai) žinote, kad Salihas yra pranašas, siųstas savo Viešpaties?" jie sakė. Jie atsakė: „Tikrai mes tikime tuo, kas buvo atsiųsta su juo“.
76. Arogantiški sako: „Tikrai mes esame tie, kurie neigiame tuo, kuo tu tiki“. jie sakė.
77. Galiausiai jie papjovė kupranugarį, nepakluso savo Viešpaties įsakymui ir tarė: „O Salih! Jei esate vienas iš pranašų (kaip sakote), tada užtraukite kančias, kuriomis mums grasinate“.
78. Tada stiprus drebėjimas juos pagavo, ir jie krito veidais savo namuose, nejudėdami.
79. Dabar Salihas nusisuko nuo jų ir tarė: „Aš tikrai jums perdaviau tai, ką mano Viešpats apreiškė ir daviau jums patarimą. Bet tau nepatinka tie, kurie pataria“.
80. Mes išsiuntėme Lotą kaip pranašą. Kai jis pasakė savo žmonėms: „Ar jūs darote tą bjaurų dalyką, kurio niekas pasaulyje nepadarė prieš jus?
81." Iš tiesų, jūs paliekate moteris ir artinatės su vyrais geidulingai. Ne, jūs esate žmonės, kurie nusižengia“.
82-osios genties atsakymas buvo tik: „Išveskite juos iš savo šalies! Neva tai žmonės, kurie laikosi per daug švarūs...
83. Taigi Mes išgelbėjome jį ir jo šeimos narius, išskyrus žmoną. Jo žmona buvo tarp tų, kurie kenčia.
84. Mes lijome ant jų kančių lietų." Pažiūrėkite, kokia buvo nusikaltėlių pabaiga.
85. Ir į Midjano žmones Mes pasiuntėme jų brolį Šuaybą kaip pranašą. Jis pasakė: „O mano tauta! tarnauti Dievui. Tau nėra kito dievo, išskyrus Jį. Aiškus įrodymas jums atėjo iš jūsų Viešpaties. Dabar tiksliai išmatuokite ir pasverkite. Neatimkite iš žmonių jų turto. Nesukelkite korupcijos žemėje po to, kai ji buvo sutvarkyta. Tai jums naudinga, jei esate tikintys“.
86 „Ir nesėskite visuose keliuose grasindami atitraukti tuos, kurie Juo tiki, nuo Alacho kelio ir kad Alacho kelias atrodytų kreivas ir prieštaringas. Atminkite, kad jūsų buvo nedaug (ir silpnų), o jis jus padaugino. Štai kaip baigėsi korumpantai!?
87.. „Jei kai kurie iš jūsų tiki tiesa, kuri buvo atsiųsta su manimi, o kiti netiki, būkite kantrūs, kol Alachas nuspręs tarp mūsų. Jis yra geriausias iš teisėjų“.
88. Įžymūs Šuaybo žmonės, arogantiški, pasakė: „O Šuayb! Jūs tikrai grįšite į mūsų religiją, arba mes išvarysime jus ir tuos, kurie tiki kartu su jumis.“ Šuayb pasakė: „Net jei mes to nenorime?
89 „Jei kreipsimės į jį po to, kai Alachas išgelbėjo mus nuo jūsų religijos, mes tikrai sugalvosime melą prieš Alachą. Ne mes turime grįžti prie jūsų religijos, nebent mūsų Viešpats to nori. Mūsų Viešpats viską apėmė savo žiniomis. Pasitikime tik Dievu. O mūsų Viešpatie! Teiskite tiesą tarp mūsų ir mūsų žmonių. Nes jūs esate geriausi iš valdovų“.
90. Įžymūs Šuaybo žmonės, kurie netikėjo, sakė: "(O žmonės!) Jei sekate Shuaybą, tada tikrai būsite nevykėliai."
91. Tada juos apėmė baisus drebulys, ir jie krito veidais savo namuose, nejudėdami.
92. Tie, kurie neigė Šuaybą, buvo tarsi niekada ten negyvenę. Tie, kurie neigė Shuaybą, buvo tikri nevykėliai.
93. (Shuayb) nusisuko nuo jų ir pasakė: „O mano tauta! Aš tikrai perdaviau jums savo Viešpaties apreiškimus. Aš irgi tau patariau. Kaip dabar galiu liūdėti dėl netikinčių žmonių?
94. Mes nesiuntėme pranašo į jokią šalį, kad nesukeltume jos žmonėms skurdo ir vargo, kad jie elgetauja ir elgetauja.
95. Tada mes atnešėme gėrį (gausumą ir platumą) vietoj blogio (vargo ir siaurumo). Galiausiai jie padaugino ir pasakė (nedėkingumas): „Mūsų protėviai taip pat buvo nelaimėje ir jų buvo gausa“. Sugavome juos staiga, kai jie to nežinojo.
96. Jei tų šalių žmonės būtų tikėję ir bijoję Alacho, Mes tikrai būtume atvėrę jiems daug palaiminimų iš dangaus ir žemės. Bet jie neigė, todėl Mes sugavome juos už jų nuodėmes.
97. Ar kraštų tautos jautėsi saugios, kad Mūsų bausmė juos užklups, kol jie miegojo naktį?
98. O gal tų šalių tautos pasirūpino, kad mūsų bausmė juos ištiktų, kol jie ryte juokėsi ir žaidžia?
99. O gal jie yra apsaugoti nuo Alacho spąstų? Niekas negali būti apsaugotas nuo Alacho spąstų, išskyrus žmones, kurie patiria nuostolių.
100. Ar paveldėjusiems žemę po ankstesnių savininkų nepasidarė aišku, kad jei būtume norėję, būtume nubaudę juos už nuodėmes (kaip ir buvusius). Mes užantspauduojame jų širdis, bet jie negirdi tiesos.
Surah Araf deklamavimas – Surah Araf vertimas, turkiška reikšmė, arabų rašymas, dorybė ir aiškinimas
101. Štai tėvynės! Pateikiame kai kurias jų naujienas. Iš tiesų, jų pranašas atnešė jiems aiškių įrodymų. Tačiau jie nepatikės tuo, ką anksčiau neigė. Taip Alachas užantspauduoja netikinčiųjų širdis.
102. Neradome daugumos jų, besilaikančių savo žodžio. Tačiau iš tiesų daug jų radome klystančius.
103. Paskui po jų Mes išsiuntėme Mozę su Savo aiškiais ženklais kaip pranašą faraonui ir jo vadams, bet jie jų (stebuklų) neigė. Pažiūrėkite, kaip baigėsi spoileriai.
104. Mozė pasakė: „O faraone! Iš tiesų, aš esu pranašas, siųstas pasaulių Viešpaties“.
105. Man gera sakyti tik tiesą prieš Allahą. Aš atnešiau tau aiškų įrodymą (stebuklą) iš tavo Viešpaties. Dabar atsiųsk su manimi izraelitus.
106. Faraonas pasakė: "Jei atnešei aiškų įrodymą, parodyk mums, jei esi teisus."
107. Tada Mozė numetė lazdą ant žemės. Ir ką jie turėtų pamatyti, akivaizdų drakoną.
108. Jis išėmė ranką (iš jos krūtinės). Ir ką jie turėtų pamatyti, žiūrovams jis tapo baltas.
109. Įžymūs faraono žmonės sakė: "Tikrai, šis žmogus yra meistras magas".
110 „Jis nori išvaryti tave iš vietos“. Faraonas paklausė vyresniųjų: „Tai ką jūs manote? sakė.
111. Jie sakė: „Paleisk Mozei ir jo broliui palaukti (trumpą laiką) ir siųsk rinkėjus į miestus“.
112 "Tegul visi meistrai (surenka) juos jums atneša".
113. Magai atėjo pas faraoną. „Jei mes esame nugalėtojai, mums turi būti atlyginta, ar ne? jie sakė.
114. Faraonas pasakė: „Taip. Be to, tu (ir tu neliksi už atlyginimą) tikrai būsi vienas artimiausių mano giminaičių“, – sakė jis.
115. (Magai), "O Moze!" Jie sakė: „Arba tu pirmas, arba mes būsime pirmi“.
116. (Mozė) pasakė: "Tu mesti". Taigi, kai jie išmesdavo (ką turėjo), jie užbūrė žmonių akis ir sukėlė jiems baimę. Jie padarė didelę magiją.
117. Ir Mes apreiškėme Mozei: „Išmesk savo lazdą“. Ir ką jie mato, jis pagauna ir praryja tai, ką jie sudaro.
118. Taigi tiesa išsipildė, ir viskas, ką jie padarė, buvo veltui.
119. Dabar ten jie buvo nugalėti ir pažeminti.
120. Magai parpuolė kniūbsčias.
121 Jie pasakė: „Mes tikime pasaulių Viešpatį“.
122 „Mozės ir Aarono Viešpačiui“.
123. Faraonas pasakė: "Tu patikėjai juo, kol tau neleidau!" sakė. „Be abejo, tai yra spąstai, kuriuos pastatėte mieste, kad išvarytumėte jo žmones. Pamatysi!"
124 „Aš tikrai nukirsiu jums rankas ir kojas iš priešingų pusių, o tada tikrai jus visus pakabinsiu (kaip pavyzdys).
125. Jie pasakė: "Mes tikrai grįšime pas savo Viešpatį".
126 „Jūs pykstate prieš mus vien todėl, kad mes įtikėjome, kai mus pasiekė Viešpaties ženklai. O mūsų Viešpatie! Išliekite mums kantrybę ir atimkite mūsų, kaip musulmonų, gyvybes“.
127. Faraono tautos įžymieji sakė: „Jūs (ir nubausite burtininkus) sugadinote Mozę ir jo žmones šioje žemėje. Ar paliksi juos išeiti ir palikti tave ir tavo dievus?“ Faraonas pasakė: „Mes nužudysime jų sūnus ir išgelbėsime jų moteris. mes išeisime. Mes turime didžiulę galią prieš juos“.
128. Mozė pasakė savo žmonėms: „Ieškokite Alacho pagalbos ir būkite kantrūs. Be jokios abejonės, žemė priklauso Allahui. Jis paveldi ką tik nori iš savo tarnų. Rezultatas skirtas tiems, kurie bijo Alacho“.
129. Jie sakė: „Mes buvome kankinami prieš tau atėjus pas mus ir po to, kai atėjai“. Mozė pasakė: „Tikimasi Tavo Viešpats sunaikins tavo priešą ir padarys tave suverenu šioje žemėje (Egipte) ir pažiūrės, kaip tu elgiesi. sakė.
130. Mes nubaudėme faraono šeimą bado metais ir produkcijos trūkumu, kad jie paisytų.
131. Bet kai jiems ateina gėris, jie sako: "Tai mūsų (dirbome ir laimėjome)". Jei jiems nutiktų kas nors blogo, jie tai priskyrė Mozės ir su juo susijusių nesėkmei. Gerai žinokite, kad jų nesėkmės priežastis yra tik Allah (parašyta). Tačiau daugelis nežino.
132. Jie sakė: "Ką atnešite, kad mus sužavėtų, mes tavimi netikėsime".
133. Taigi Mes siuntėme ant jų potvynį, skėrius, kandis, varles ir kraują, kiekvieną kaip stebuklą. (Jie nepasimokė nei vieno iš jų.) Jie buvo arogantiški ir tapo kaltais žmonėmis.
134. Kai kankinimas juos apėmė, jie tarė: „O Moze! Melskis už mus pagal savo Viešpaties pažadą. Jei atšauksite nuo mūsų bausmę, mes tikrai tavimi tikėsime ir tikrai atsiųsime su tavimi Izraelio vaikus“.
135. Bet kai Mes pašaliname nuo jų bausmę, kol jie pasieks terminą, jie tuojau sulaužo savo priesaiką.
136. Todėl Mes jiems atkeršijome. Paskandinome juos jūroje, nes jie neigė Mūsų ženklus ir jų nepaisė.
137. Mes padarėme Izraelio žmones (izraelitus), kurie buvo niekinami ir engiami, rytų ir vakarų krašto paveldėtojais, kur suteikėme gausą ir vaisingumą. Gražus tavo Viešpaties pažadas Izraelio vaikams buvo įvykdytas mainais už jų kantrybę. Mes sunaikinome tai, ką padarė faraonas ir jo žmonės ir ką jie (rūpestingai pastatė) iškėlė.
138. Praleidome izraelitus per jūrą. Tada jie susidūrė su žmonėmis, kurie garbino savo stabus. Izraelitai tarė: „O Moze! Jie sakė: „Padaryk mus dievais, kaip jie turi savo dievus (stabus)“. Mozė pasakė: „Iš tiesų, jūs esate neišmanantys žmonės“.
139. Žinoma, tai, ką jie yra (kaip religija), yra pasmerkti žūti. Viskas, ką tu darai, yra melas“.
140 „Ar turėčiau ieškoti kito dievo nei Alachas, kai suteikiau tau pranašumą prieš pasaulius?
141. Kai Mes tave išgelbėjome iš faraono giminės. Jie tave kankino pačius baisiausius. Jie nužudė tavo sūnus ir pasigailėjo tavo moterų. Tai buvo didelis jūsų Viešpaties išbandymas.
142. Mes nustatėme Mozei trisdešimties naktų laikotarpį ir prie jo pridėjome dešimt (naktų). Taigi jo Viešpaties paskirtas laikas buvo baigtas per keturiasdešimt naktų. Mozė tarė savo broliui Harūnui: „Užimk mano vietą tarp mano žmonių ir būk konstruktyvus. Neik korumpuotojų keliu“.
143. Kai Mozė atvyko į mūsų paskirtą vietą (Turą), ir jo Viešpats su juo kalbėjo, jis tarė: „Mano Viešpatie! Parodyk man (save) ir aš pažiūrėsiu į tave“. Alachas pasakė: „Jūs negalite manęs pamatyti (pasaulyje). Bet pažiūrėk į (tą) kalną, jei jis stovės vietoje, pamatysi ir mane“. Kai jo Viešpats pasirodė kalnui, jis jį sunaikino. Mozė taip pat krito be sąmonės. Išsiblaivęs jis pasakė: „Aš apsaugosiu tave nuo trūkumų, mano Dieve! Aš tau atgailavau. Aš esu pirmasis iš tikinčiųjų“, – sakė jis.
144. (Alachas) „O Mozė! Savo apreiškimais ir kalbomis aš pasirinkau tave, o ne žmones. Taigi imk tai, ką tau daviau, ir būk tarp dėkingų“.
145. Ant Toros lentelių Mozei užrašėme įspėjimą ir visko paaiškinimą ir pasakėme jam: „Dabar tvirtai laikyk juos ir įsakyk savo žmonėms. Tegul paima (mankština) juos su geriausiais. Netrukus aš tau parodysiu nedorėlių šalį“.
146. Pašalinsiu iš savo ženklų tuos, kurie žemėje yra įžūlūs. Net jei jie mato kiekvieną eilutę, jie ja netiki. Jeigu jie pamatys teisingą kelią, juo nesieks. Bet jei jie mato klaidinimo kelią, jie (nedelsdami) priima jį kaip kelią. Taip yra todėl, kad jie neigė Mūsų Ajatą ir visada į juos nekreipė dėmesio.
147. Tų, kurie neigia Mūsų eilutes, poelgiai ir susitikimas su ateity nuėjo veltui. Jie baudžiami tik už tai, ką padarė.
148. Mozės žmonės, po jo (eidami į Turą), iš savo papuošalų paėmė veršio statulą su dumple (dievu). Ar jie nematė, kad jis su jais nekalbėjo ir niekaip nerodė kelio? (Kaip toks) jie paėmė jį (dievą) ir tapo nusikaltėliais.
149. Kai izraelitai gailėjosi (ką padarė) ir pamatė, kad nuklydo nuo tiesos, jie pasakė: "Jei mūsų Viešpats mūsų nepasigailės ir mums neatleis, mes tikrai būsime tarp pralaimėjusiųjų".
150. Kai Mozė grįžo pas savo žmones piktas ir liūdnas, jis tarė: „Kokius piktus darbus po manęs padarei? Ar nelaukei savo Viešpaties įsakymo ir skubėjai? Jis metė lėkštes (iš pykčio) ir sugriebė brolį už plaukų, pradėdamas traukti jį link savęs. (Jo brolis) „O mano motinos sūnau, – pasakė jis, – mano žmonės rado mane silpną. Jie manęs vos neužmušė. Nedarykite priešų laimingų taip su manimi elgdamiesi. Netapatinkite manęs su ta nusikaltėlių grupe“.
151. (Mozė) pasakė: „O mano Viešpatie! Atleisk man ir mano broliui. Atvesk mus į savo gailestingumą. Tu esi gailestingiausias iš gailestingųjų“.
152. Tie, kurie ims veršį kaip savo dievą, tikrai sulauks rūstybės iš savo Viešpaties (po mirties) ir pažeminimo šio pasaulio gyvenime. Taip baudžiame šmeižikus.
153. Kalbant apie tuos, kurie daro piktus darbus, o po to atgailauja ir išlieka tvirti savo tikėjime, tai neabejotina, kad jūsų Viešpats yra atlaidiausias, gailestingiausias po to (atgaila).
154. Kai Mozės pyktis atslūgo, jis paėmė (išmėtytas) tabletes. Jų raštuose buvo nurodymų ir gailestingumo tiems, kurie bijojo savo Viešpaties.
155. Mozė išsirinko septyniasdešimt vyrų iš savo žmonių eiti į vietą, kurią buvome nusprendę. Kai smegenų sukrėtimas juos pagavo (jie nualpo). Mozė pasakė: „Viešpatie! Jei būtum norėjęs, prieš tai būtum sunaikinęs juos ir mane. Ar dabar mus sunaikinsi dėl kai kurių kvailių tarp mūsų padarytų nuodėmių? Tai tik tavo testas. Juo tu suklaidini ką nori, o ką nori, vedi į tiesą. Jūs esate mūsų tėvai. Dabar atleisk mums ir pasigailėk mūsų. Tu esi geriausias iš tų, kurie atleidžia“.
156 „Parašyk mums gerą darbą šiame ir anapusiniame pasaulyje. Nes mes pasukome teisingu keliu, kuris veda pas jus.“ Alachas pasakė: „Turiu kankinimų, galiu užkrėsti jas bet kam, ko noriu. Mano gailestingumas yra visa apimantis. Užrašysiu tai tiems, kurie saugosi manęs, duoda zakatą ir tiki Mūsų apreiškimais.
157. Jie yra tie, kurie seka Pasiuntinį, tą neraštingą pranašą, kurį jie randa kartu su jais parašytą Toroje ir Evangelijoje. Jis įsako jiems daryti gera ir draudžia nuo blogio. Jis paverčia gerus ir švarius dalykus halal, o blogus ir nešvarius – jiems neteisėtus. Jis pakelia sunkius krovinius ir ant jų pritvirtina grandines. Tie, kurie juo tiki, gerbia jį, jam padeda ir seka šviesa (Koranu), kuri jam buvo siųsta, yra tie, kuriems pasiseks.
158. (O Mahometas!) Sakyk: „O žmonės! Tikrai, aš esu Alacho pasiuntinys, atsiųstas jums visiems, kuriems priklauso dangaus ir žemės valdžia. Nėra kito dievo, tik jis. Jis prisikelia ir žudo. Taigi, tikėkite Alachu ir Jo Pasiuntiniu, neraštingu pranašu, kuris tiki Alachu ir Jo žodžiais, ir sekite juo, kad rastumėte teisingą kelią.
159. Taip pat buvo grupė Mozės žmonių, kurie vedė (žmones) teisingu keliu ir elgėsi teisingai su juo.
160. Suskirstėme juos į grupes po dvylika genčių. Kai jo žmonės (nusibodusi nuo troškulio Tiho lauke) paprašė Mozės vandens, Mes jam atskleidėme: „Mušik savo lazdą į akmenį“. Iš akmens (kai jis atsitrenkė) tryško dvylika šaltinių. Visi žinojo, kur gerti (savo) vandenį. Mes padarėme jiems debesų šešėlį ir nusiuntėme jiems maną ir putpeles. (Mes pasakėme). Jie skriaudė ne mus, o patys sau.
161. Tuo metu jiems buvo sakoma: „Įsikurkite šitoje žemėje. Ten valgyk kaip nori ir sakyk „Hitta“ (Viešpatie, atleisk mums). Nuolankiai įeik pro miesto vartus, kad galėtume atleisti tavo klaidas. Dar daugiau duosime tiems, kurie daro gera“.
162. Tie, kurie skriaudė tarp jų, tuoj pat pakeitė žodį nuo to, kas jiems buvo pasakyta. Taigi Mes siuntėme jiems bausmę iš dangaus už jų skriaudą.
163. O Mahometas! Paklauskite jų apie miestiečių būklę prie jūros. Štai jie peržengė šeštadienio (draudimo) ribas. Nes šeštadienį, kai atostogaudavo, pas juos žuvys ateidavo, o tomis dienomis, kai neatostogaudavo (kita), neatvažiuodavo. Taip mes juos išbandėme, nes jie nuklydo nuo kelio.
164. Kai grupė iš jų pasakė: „Kodėl jūs (veltui) patariate žmonėms, kuriuos Alachas sunaikins arba paskirs griežtą bausmę? Ką tu duodi?" Jie atsakė: "Mes (duodame patarimus), kad pasiteisintume jūsų Viešpačiui, ir galbūt jie bijo Allaho". jie sakė.
165. Kai jie pamiršo, ką jiems priminta, Mes išgelbėjome tuos, kurie bandė juos apsaugoti nuo blogio. Nusikaltėlius suėmėme griežta bausme, nes jie suklydo.
166. Kai jie atsisakė atsisakyti to, ką jiems buvo uždrausta daryti, mes jiems pasakėme: „Tapkite niekšiškomis beždžionėmis“.
167. Kai tavo Viešpats paskelbė, kad atsiųs tuos, kurie privers juos paragauti baisiausios bausmės iki Prisikėlimo dienos. Tikrai tavo Viešpats greitas bausti. Tikrai Jis yra Atlaidingiausias, Gailestingiausias.
168. Mes suskirstėme juos žemėje į fragmentus. Tarp jų yra gerų žmonių. Buvo ir tokių, kurie nebuvo tokie. Išbandėme juos su gėriu ir blogiu, jei jie vėl sugrįš.
169. Tada po jų atėjo (piktoji) karta, kuri paveldėjo Knygą (Torą). Jie paimdavo bevertį šio laikino pasaulio turtą ir sakydavo: „Mums (vis tiek) bus atleista“. Jei jiems ateis panašus daiktas, jie taip pat nusipirks. Ar nebuvo iš jų atimtas pažadas Knygoje, kad jie nepasakys nieko, išskyrus tiesą apie Alachą? Ar jie neskaitė jo turinio? Tačiau anapusybės buveinė yra geresnė tiems, kurie bijo Alacho. Ar tu niekada negalvoji?
170. Tiems, kurie tvirtai laikosi Knygos ir atlieka maldą, Mes nešvaistome teisiųjų atlygio.
171. Kai Mes kalną virš jų tarsi baldakimą iškėlėme, ir jie manė, kad ant jų nukris. Mes pasakėme (jiems:) „Tvirtai laikykitės mūsų jums duotos knygos ir atsiminkite, kas joje yra, kad galėtumėte prisiminti Alachą“.
172. Kai tavo Viešpats paėmė Adomo sūnų palikuonis (amžinybėje) ir padarė juos liudininkais prieš save, sakydamas: "Ar aš ne tavo Viešpats?" jis pasakė. Jie atsakė: „Taip, mes liudijome (kad tu esi mūsų Viešpats)“. Tai darome tam, kad Paskutiniojo Teismo dieną nesakytumėte: „Mes apie tai nežinojome“.
173 Arba: „Prieš mus mūsų tėvai sudarė partnerius su Allahu. Mes esame karta, kuri atėjo po jų. O dabar sunaikinsi mus dėl nusikaltėlių?
174. Taip Mes paaiškiname eilutes atskirai, kad jos sugrįžtų prie tiesos.
175. Papasakok jiems istoriją apie tą, kuris nuo jų pasitraukė, nors Mes davėme jam Savo ženklus, o šėtonas sekė jį, taigi jis buvo vienas iš nusikaltėlių.
176. Jei būtume norėję, tikrai būtume jį išaukštinę tomis eilėmis. Tačiau jis buvo įstrigęs pasaulyje ir sekė savo užgaidomis. Jo būsena – kaip šuns: užlipus ant jo liežuvis nusvyra ir kvėpuoja; Net jei paliksite jį ramybėje, jis nulenks jūsų liežuvį ir išbluks. Tai yra žmonių, kurie neigia Mūsų apreiškimus, būsena. Dabar papasakokite jiems apie šiuos įvykius, kad jie galėtų apie tai pagalvoti.
177. Kokia bloga padėtis žmonių, kurie neigia Mūsų ženklus ir klysta tik patys!
178. Kurį Alachas veda, tas randa teisingą kelią. O kas suklaidina, tie yra pralaimėtojai.
179. Mes tikrai sukūrėme pragarui daug džinų ir žmonių, kurie turi širdis, bet su jomis nesupranta, kurie turi akis, bet jomis nemato, ir kurie turi ausis, bet su jomis negirdi. Jie kaip gyvūnai, net žemesni. Tai yra neatsargūs.
180. Gražiausi vardai priklauso Alachui. Melskitės Jo gražiais vardais ir palikite tuos, kurie iškraipo tiesą apie Jo vardus. Jie bus nubausti už tai, ką padarė.
181. Tarp tų, kuriuos sukūrėme, yra bendruomenė, kuri laikosi tiesos, rodo teisingą kelią ir suvokia tiesą bei teisingumą.
182. Kalbant apie tuos, kurie neigia Mūsų eilutes, Mes pamažu nuvesime juos į nelaimę iš vietos, kurios jie nežino.
183. Suteikiu jiems atokvėpį. Be jokios abejonės, mano spąstai yra didžiuliai.
184. Ar jie nepagalvojo, kad jų (Pranašo) drauguose (kurie gerai žinomi ir gyveno tarpusavyje) nėra beprotybės pėdsakų. Jis yra tik aiškus įspėjimas.
185. Ar jie nepažvelgė į beribį suverenumą ir tvarką danguje ir žemėje, į viską, ką Alachas sukūrė, ir kad jų laikas būtų arti? Taigi kokiu žodžiu jie patikės toliau?
186. Kurį Alachas suklaidina, nėra kam vadovauti. Dievas palieka juos jų įtūžyje, ir jie susvyruoja.
187. Jie klausia tavęs, kada sugrius pasaulio pabaiga. Sakyk: „Tai žino tik mano Viešpats. Tik Jis (Allahas) tai atskleis tinkamu laiku. Jis svėrė dangų ir žemę. Tai ateis pas tave tik staiga.“ Jie klausia tavęs taip, lyg būtum apie tai žinojęs. Sakykite: „Jo žinios yra tik su Allahu. Tačiau dauguma žmonių to nežino“.
188. Pasakykite: „Aš neturiu galios sau pakenkti ar duoti naudos, nebent Alachas to nepanorės. Jei pažinčiau neregimą, norėčiau įgyti daugiau gėrio ir blogis nebūtų manęs palietęs. Aš esu tik perspėjas ir gerų naujienų šauklys žmonėms, kurie tiki“.
189. Alachas yra Tas, kuris sukūrė tave iš vienos sielos ir padarė iš jos savo draugą, kad rastų su juo ramybę. Kai (vyras) susijungia su žmona, jo žmona neša lengvą naštą (pastoja) ir neša (kurį laiką). Kai jos nėštumas tampa sunkus, jie abu meldžiasi savo Viešpačiui: „Jei padovanosi mums gerą ir sveiką vaiką, mes tikrai būsime tarp dėkingų“.
190. Bet kai Alachas duoda jiems gerą ir sveiką vaiką, jie priskiria jam partnerius dėl Dievo jiems duoto vaiko. Alachas yra išaukštintas aukščiau už tai, ką jie sieja.
191. Ar jie priskiria Allahui partnerius tai, kas nieko negali sukurti, bet tai, kas buvo sukurta jų pačių?
192. Tačiau jie (dievai, kuriuos jie paėmė) negali jiems padėti, taip pat negali padėti sau.
193. Jei pakviesi juos į tiesų kelią, jie tavęs neseka. Jums tas pats, ar skambinsite jiems, ar tylėsite (rezultato nesulauksite).
194. Visi tie, kuriuos garbinate be Alacho, yra (sukurti) tarnai, kaip ir jūs. Jei esate teisus, nedelsdami paskambinkite jiems, kad jie jums atsakytų (išgirskite jūsų maldas).
195. Ar jie turi kojas vaikščioti? O gal jie turi rankas laikyti? O gal jie turi akis matyti ar ausis girdėti? Pasakykite: „Nagi, paskambink savo partneriams, tada paspęsk man spąstus ir neleisk man pamatyti!
196. Nes mano globėjas yra Alachas, kuris atsiuntė Knygą (Koraną). Jis yra visų teisiųjų globėjas.
197. Ir tie, į kuriuos kreipiatės, be Allah, negali jums padėti. Jie taip pat negali sau padėti.
198. Jei pakviesi juos į tiesų kelią, jie negirdės. Matai, kaip jie žiūri į tave, bet jie nemato.
199. Eik atleidimo keliu, liepk gėriui ir nusigręžk nuo neišmanančiojo.
200. Jei velnio pagunda tave gundo, nedelsdami ieškokite prieglobsčio pas Allahą. Be abejo, Jis Girdi, Žino.
201. Neabejotina, kad tie, kurie bijo Alacho, kai juos paliečia velnio šnabždesys, jie gerai pagalvoja (nedelsdami atsiminkite Alachą), tada iškart atmerkia akis.
202. Kalbant apie tuos, kurie yra velnių broliai, tai velniai suvilioja juos į pyktį, ir tada jie nesiliauja to darę.
203. (O Mahometas!) Kai neatneši jiems eilėraščio (kurio jie nori), jie sako (tyčiomis): „Jei tu būtum iš kažkur surinkęs“. Sakyk: „Aš vadovaujuosi tik tuo, ką man apreiškė mano Viešpats. Tai (Korano eilutės) yra jūsų Viešpaties įžvalgos (šviesos, kurios apšviečia širdies akis.) Tai yra vadovavimo ir gailestingumo šaltinis žmonėms, kurie tikės.
204. Kai skaitomas Koranas, klausyk jo ir tylėk, kad tau būtų parodytas gailestingumas.
205. Atsimink savo Viešpatį rytą ir vakarą negarsiu balsu, maldaudamas ir bijodamas iš vidaus, ir nebūk tarp nerūpestingų.
206. Tikrai, angelai tavo Viešpaties akivaizdoje nėra per daug išdidūs, kad Jį garbintų. Jie šlovina Jį ir nusilenkia tik Jam.