Privaloma mandagumo taisyklė „taroof“

Ši iraniečių tradicija primena mums, kaip žmonės turėtų elgtis bet kokiame socialiniame bendravime, pradedant maisto prekių pirkimu ir baigiant derybomis dėl branduolinės energijos.

Namo, kuriame lankiausi, savininkas Fatimehas reikalavo, kad daugiau valgyčiau ant stalo.

Bet aš tiesiog išmokautaarofKadangi pirmą kartą pritaikiau taisyklę, malonu Iranas Stengiausi būti atsargus prie stalo, pastatyto ant kilimų. Turėjau kelis kartus atsisakyti šio pasiūlymo, kol mano burna nebuvo laistyta valgyti daugiau tų skanių patiekalų.

Niekada nebuvau girdėjęs apie „taarofą“, prieš vykdamas į Iraną. Šis arabiškas persų žodis apibūdina sudėtingą Irano etiketą. Atitinkamai žodis, pasakytas, reiškia daugiau nei žodžio prasmę.

Taarofo pasaulyje mandagumas reiškia pasididžiavimą. Žmonės atmeta tai, ką nori priimti; tai yra, jis pasako tai, ko nenori reikšti, ir reiškia, ko jie nejaučia. Tiesą sakant, jis nori perteikti tai, ką praeina, darydamas priešingai ar sakydamas.

Išlipęs iš taksi Teherane aš sumokėjau 250 000 rialų, dėl kurių buvome anksčiau susitarę. Jis nenorėjo pasiimti pinigų. Aš reikalavau, jis vėl atsisakė. Taigi išlipau iš automobilio šypsodamasis ir nustebęs padėkodamas.

Tada mano draugas Reza taksistui pasakė: „Jis tave padarė ašarą“. „Žinoma, jis laukė, kol sumokės. Jūs turėjote reikalauti daugiau. Taksi vairuotojas tokiu būdu parodė savo pagarbą. Remiantis „Taarof“ tradicija, tai, kas siūloma, atmetama du ar tris kartus. Po to galite pasakyti, ką norite, tai nelaikoma grubumu. Gerumas pirmiausia daromas, bet galų gale jūs tikrai sumokėsite “.

Ši tradicija mums primena, kaip žmonės turėtų elgtis socialiniame bendravime, pradedant maisto prekių pirkimu Irane ir baigiant derybomis dėl branduolinės energijos. Nors jame yra teigiamos prasmės, kai netinkamai naudojamasi, jis laikomas blogu, bandant pasinaudoti kažkieno dosnumu.

Anot Artimųjų Rytų eksperto Williamo O Beemano iš Minesotos universiteto, „pagrindinę Taarofo koncepciją galima išreikšti kaip„ paėmimą iš apačios “. "Žmonės stengiasi pagerinti kito asmens statusą ir sumažinti jo statusą."

Tokioje hierarchinėje visuomenėje kaip Iranas toks elgesys „suteikia socialinį stabilumą, nes lygybė pasiekiama, kai abi šalys tai daro“.

Būtent persų tapatybė išskiria Iraną iš kitų Artimųjų Rytų šalių ir yra išsaugota savo tradicijomis, kalba ir daugybe turtingų menų. Rumi, Firdevsi, Hafiz ir Ömer Hayyam vis dar yra žinomi ir mėgstami poetai Rytuose ir Vakaruose.

Irano kultūra Jis didžiuojasi savo palikimu. „Nevruzas („ Fars New Year “) mums yra svarbiausia šventė. Mes vis dar kalbame persų kalba. Mūsų kraujyje ir sieloje yra persų. Ir tai negali pasikeisti “, - sako mano draugė Reza.

„Taarofas reprezentuoja švelnią Irano žmonių esmę. Mūsų kultūroje tai gali būti vertinama kaip grubiai reiškiant save tiesiogiai ir objektyviai “, - sako Irano menininkas Fereshteh Najafi. „Iraniečiams malonūs žodžiai visada yra svarbūs. Galbūt taip yra todėl, kad persai buvo poeto dvasios. Svarbiausi mūsų mąstytojai yra seni poetai, o mūsų kalba, kupina gerumo ir pagyrų, vis dar gyva.

Vienas svarbiausių iraniečiams būdingų bruožų yra jų svetingumas. Žmonės dalijasi tuo, ką turi su jumis, ir siūlo jums daugiau, nei leidžia jų finansinės galimybės. Tai gryniausia forma.

Arbatos vakarėlio svečias naktį gali eiti į šeimininką. Jei ko nors paklausite, jie jus nuves ten, o ne apibūdins. Kadangi iraniečiai yra išties malonūs ir pagarbūs, nuoširdžius kvietimus taip pat sunku atskirti nuo mandagumo gestų.

ŠALTINIS: BBCTRAVEL